2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9

2,3,4,5,6,7,8,9

Iš naujo

2,3,4,5

Iš naujo

23

Iš naujo

1111111111111111111111111111111111

Iš naujo

2,3,

Įkvepia, iškvepia. Susitvardo. Uždaro kompiuterį. Atsistoja nuo kėdės. Pažiūri į kėdę. Kėdė sena, be atlošo. Pagalvoja, kad reikėtų naujos. Skauda nugarą. Žino, kad susiję, neigia. Nemėtys pinigų kažkokiom taburetėm. Supranta, kad jau kurį laiką žiūri į taburetę. Supranta, kad stovi vidury kambario ir žiūri į taburetę. Supranta, kad gyvena vienas, stovi vidury kambario ir žiūri į taburetę. Supranta, kad turbūt kiti žmonės kažką daro, o jis gyvena vienas, stovi vidury kambario ir žiūri į taburetę. Šlykštisi savimi. Eina į koridorių. Ten stovi. Žiūri į kilimą. Pamiršo, kodėl atsistojo nuo taburetės. Vaikšto savo dviejų kambarių bute. Ateina prie akvariumo svetainėje. Pažiūri į jį. Jis jam nepatinka, bet žmonės turi augintinius. Reikia turėti ir jam. Ateina į vonios kambarį. Žiūri į veidrodį. Pradeda maivytis. Įtikina save, kad yra visai gražus. Visai gražus su sąlyga, jei susitvarkytų. Nusiskustų barzdą, išsiplautų galvą, išsivalytų dantis. Žino, kad jaustųsi geriau. Nusprendžia to nedaryti ir daugiau apie tai negalvoti. Kelia nerimą. Ateina į virtuvę. Ant stalviršio guli senas padžiuvęs agurkas. Žino, kad reikia išmesti. Pastangų daug nereikia. Neišmeta. Nepatinka. Viskas jam nepatinka. Nori jis kažko kitokio. Atsisėda ant virtuvės grindų. Galvoja, kad tai pirmas žingsnis išlipti iš komforto zonos. Galvoja, ką galėtų nuveikti, kad pasijustų geriau. Jis protingas vyras, skaitęs daug straipsnių. Jis žino, kad reikia turėti dideles svajones, bet pradėti nuo mažų dalykų. Problema. Svajonių neturi, bet mažų dalykų daug. Nusprendžia spręsti mažus dalykus, svajonė gal atsiras pakeliui. Atsistoja. Išmeta agurką. Nepasidaro geriau. Atsisėda. Prisimena, kodėl nesėdi prie kompiuterio. Neveikia klavišas. Nepasispaudžia skaičius “1”. Sėdėdamas ant grindų pagalvoja, kad visai simboliška, jog nepasispaudžia būtent skaičius “1”. Pradeda mąstyti filosofiškai, pasijaučia išskirtinis, itin protingas. Mąsto, kad skaičius 1 sutampa su jo padėtimi gyvenime. Supranta, kad jaučiasi vienišas. Pats save įkvepia. Pagalvoja, kad jei sutaisys mygtuką, pakeis savo gyvenimą. Pats išsigąsta tokios ambicingos minties, bet ryžtasi pabandyti.

Susideda kompiuterį į seną šiam kompiuterio modeliui neskirtą tašę. Išeina pro duris. Lipa laiptais. Laiptinė sena, bet labai švari. Šiek tiek pasidaro gėda pačiam prieš save, nes laiptinė švaresnė, nei jo butas. Mintis greitai atėjusi, greitai ir dingsta, nes visgi prasidėjo gyvenimo pokyčiai. Ateina į taisyklą. Jį pasitinka intravertiškas ir jau nuo darbo dienos pavargęs administratorius. Jis paaiškina problemą. Administratorius paima kompiuterį, paprašo luktelti. Pasiūlo pasivaišinti kava iš kavos aparato. Jis atsisako. Atsisėda ant patogaus fotelio. Pagalvoja, kad labai patogu. Žiūri į kavos aparatą, gailisi, kad atsisakė. Žino, kad dar vis gali pasivaišinti, bet lieka sėdėti. Nenori atrodyti kaip kvailys. Pagalvoja sau “atrodysiu kaip kvailys”. Laukiamajame tylu. Nuobodoka. Viską jau apžiūrėjo. Išsitraukia telefoną. Telefonas išsikrauna. Taisykla netoli namų, tad nusprendžia paaukoti likusius 11%. Pastebi skaičių 11. Pasijaučia dar labiau įkvėptas, nes galvoja, kad visata jam siunčia signalus. Pats supranta, kad nesiunčia. Telefonas išsikrauna. Administratorius atneša kompiuterį. Jis prieina prie administratoriaus atsiskaityti. Supranta, kad telefonas išsikrovęs, o banko kortelė namie. Aiškina administratoriui situaciją. Administratorius sako, kad jis gali pasiimti kompiuterį rytoj. Jis sako, kad jam reikia šiandien. Administratorius sako, kad taisykla užsidaro už 15 minučių. Jis supranta, kad nespės. Jei būtų įdėjęs bent menkiausių pastangų derėtis, būtų susiderėjęs, tačiau jis nenorėjo pasirodyti nemandagus. Eidamas atgal galvojo, kad mandagumas neturi nieko bendro su derybomis. Įtikina save, kad tai bus tik į gerą, nes būtent to jis ir norėjo. Visata siunčia jam ženklus. Pasijaučia dar labiau įkvėptas. Eidamas namo šypsosi praeiviams. Jie galvoja, kad jam ne visi namie.

Jis atidaro laiptinės duris, laiptinė neseniai išplauta, kvepia. Praleisdamas kas antrą laiptą jis užbėga į ketvirtą aukštą. Sustoja prie savo buto durų. Atrakina duris, atidaro jas, pasitinka ne itin malonus kvapas. Įeina. Nusimauna batus, pasideda tvarkingai. Stovi koridoriuje. Skanuoja akimis savo namus. Prisimena, kad nieko dar nevalgęs. Nusprendžia pasidaryti vakarienę. Pats supranta, kad tai jam labai neįprasta. Dažniausiai valgo šaldytas picas arba koldūnus. Šįkart gamins makaronus su pomidorais. Pasijaučia gerai, nes nusprendė nevalgyti mėsos. Pagalvoja, kad galbūt čia prasidės jo, kaip vegetaro, kelias. Makaronai pritraukia prie puodo dugno. Nugramdęs juos, uždeda ant viršaus keptus pomidorus. Supranta, kad turbūt turėtų būti daugiau ingridientų. Neskanu. Išsiverda koldūnus. Nėra grietinės tad valgo su kečupu. Neskanu. Motyvacija krenta. Nuotaikos nebėra. Supranta, kad pasiilgo kompiuterio. Palieka neplautus indus ir išeina atsigulti į lovą. Kažką galvoja, bet pats nežino ką. Jaučiasi prastai. Dar karta supranta, kad yra 1. Keista, bet šiandien nugaros neskauda.